pritrūkti


pritrūkti
pritrū́kti intr.; Sut 1. M, L, Rtr, NdŽ, patirti stoką, stygių, pristigti: Kaip abradniai elgs, pritrūks J. Aš piningų pritrūkau N. Nebijok, su anuo nepražūsi – duonelės nepritrū́ksi Pln. Jau duonos pritrū́ko, ans jau pjauna rugius . Mat reikia mažiau išsivirt, kad vis pritrū́ktum, tai neparsivalgysi, nereiks sirgt Mžš. Žinai, ka tų vėjų nebūdavai, pritrū́kdavai miltų . Pritrūkau šaro, reikės pirkt Vlk. Pavasarį pritrū́ko anie pašaro Pln. Žiemą, būdavo, pritruñkam vandens Bgs. Sunku te jom misti, živnasties pritrunka LTR(Ob). Būtumėm buvę, bet valgyti pritrūkom MPs. Ponas su batais vaikščiojo apsiavęs, o tu klumpio dar pritrū́ksi Tl. Pritrūkai darbo emi ir rūkai Krns. Reik didliai sunkiai dirbti par dieną – tie nešėjai jau pritrū́ks jėgos Ms. Tokiomis klaikiomis sąlygomis gyvendamas ir dvasios milžinas turėjo pritrūkti jėgų K.Bor. Ir pritrūko sesutėlės žalių rūtytėlių, nepritrūko motinėlė gailių ašarėlių LTR(Pnm). Jis par dieną ir par naktį kalbėtų ir nepritrūktų̃ [kalbos] Pnd. Maigau dumples – ir sveikatos pritrū́kau Aln. Kai pritrūkau sveikatos, pradėjau siuvinėt Al. Parbėgti gavusi, beveik pritrū́kusi jau dvasios, beveik pakritusi Kl. Pritrū́kau dvasios – mun sunku [dainuoti] Lk. Užsivertė ąsotį ir gėrė gėrė, kol jam kvapo pritrūko A.Rūt. Ponas pritrūko kantrybės K.Bor. Bet aš meldžiu už tavi, idant nepritrūktumi tikėjimo M.Valanč. Mažne dienos pritrū́kom tam šienuo [sugrėbti] Žr. Noru daug ko padirbti, pritrū́kstu laiko Žlb. | prk.: Knato pritrū́kusios užgeso žvakelės JD1507. Tik jaunimas, didesnę laisvę pajutęs, šoko dūko, kol lempa, žibalo pritrūkus, pradėjo rauktis J.Paukš. Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Jau seniai pritrūko žodžių kantrios bakūžėlės S.Nėr. ^ Niekas bėdų an pirštų neskaito, bo pritrùks Skrb. Melavau melavau – i pritrū́kau galo (nebeatsiminiau) Jnš. Nu, garbė Dievui, kad susivokei! Motyna ir akių pritrūko beverkdama M.Valanč. Begerdamas midų pritrūksi vandens LTsV136(Auk). | impers.: Pritrūksta čia jiem maisto, gėralo ir kitų reikalingų dalykų A1883,112. Bet jis tada tesirodo, kai svečiams pritrūksta alaus J.Paukš. Sviestas buvęs nebuvęs, kad tik tos duonelės nepritrū́ktum dideliai End. Pritrū́ko maišų Vs. Pritrū́ko kėdžių atsisėst Vl. Leidžiuos leidžiuos, ir pritrū́ko diržo didesniam aukštume nekaip viršūnė tamstos grytelės BM146(Šd). Pritrùks tau kapeikos – niekap negausi [nusipirkti] Prn. Tai matai, ka jau pritrū́ko sveikatos Žg. Atidaviau sveikatą kitiem, dabar pačiam pritrū́ko PnmR. Pritrū́ko mum kelio – ir nebaigėm šnekos RdN. Kambaryje oro pritrū́ko NdŽ. Kad aš tokių vaistų paemu, juo galiu išdainiuoti, o taip pritrū́ksta dvasios Žr. Ir pritrūko sesutėlei žaliųjų rūtelių, nepritrūko motinėlei gailių ašarėlių LLDIII536(Grš), Brž. Sakė pasakas visi susėdę, ir pritrūko jiem pasakų LTR(Vrn). Abu [seneliai] buvauni, svieto matę, tai kalbos, matyt, jiems nepritrūkdavo A.Mišk. Darbininkų pradeda pritrūkti visur prš. Jau man pritrūko kantrybės laukti, kada gi pagaliau pasibaigs mano vargas V.Krėv. Dabar pritrū́ko artimo meilės Skp. Jam pritrūko drąsos pasakyti tiesą . Važinėjantis ir laiko pritrùks Prn. Vis to laiko mun pritrū́ksta Lkv. ^ Juodums rankums darbo nėkada nepritrūksta LTR(Vdk). Giminių nepritruks, kol aruode bus KrvP(Mrk). Gerų norų ir blogam žmogui nepritrūksta KrvP(Vlk). Dievas kantrus, bet ir jam kantrybės pritrūksta III389.
pritrūktinai adv. I. | refl.: Visa jau prisitrū́ksta žmogus an senatuvę PnmR.
2. netekti, nustoti: Tėvo pritrūkęs, augo po priveizėjimu tetutės M.Valanč. Nuslydo ir Jurgis, tėvo pritrūkęs Ds. Dieve neduok, kad būtų mobilizacija – pritrū́kčiau vaikų Lnkv. Nustodamys Jono, pritrūko gero paveizdo dėl savęs M.Valanč. | impers.: Aštuoni užaugo vaikai. Pritrū́ko ir man vaikų (visi išėjo iš namų) Stk. 3. NdŽ pradėti mažiau duoti pieno: Karvės pritrū́ko – atėdė dantis oboliais Klt. Nedaduriu nieko iš namų, tai karvė pritrū́ko Klt. 4. refl. NdŽ prisidūkti, prisišėlti.
◊ gálvas pritrū́kti daug prisirinkti, sueiti: Pritrū́ksta gálvas mūsų pilna troba Šts.
\ trūkti; aptrūkti; atitrūkti; įtrūkti; ištrūkti; nutrūkti; patrūkti; partrūkti; pertrūkti; pietrūkti; pratrūkti; pritrūkti; raztrūkti; sutrūkti; užtrūkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pritrukti — 1 pritrùkti intr. NdŽ kiek užgaišti, užtrukti: Norėjo pamatyti tamstą i pritrùko Všv. trukti; ištrukti; nutrukti; patrukti; pritrukti; sutrukti; užtrukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritrūkti — vksm. Pritrūkau pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutrūkti — intr. Rtr, DŽ; L 1. R, MŽI298, K, N, Dgč, Aps, Grv, Švnč, Nm, Krž; Bdr atsidalyti, perplyšti pusiau, pertrūkti: Virvė nutrūko pusiau J. Nutrūko raikštis tempiamas NdŽ. Su tuo akminiu par tą virvę suplakiau – nutrūko Kl. Naginės, kad nutrùks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pietrūkti — (dial.) žr. pritrūkti 1: Pytrūkau šiaudų Dov. trūkti; aptrūkti; atitrūkti; įtrūkti; ištrūkti; nutrūkti; patrūkti; partrūkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutrūkti — intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, N, M, L 1. DŽ1 perplyšti pusiau ar į kelias dalis: Sutrūko virvė vežimą beveržant J. Avių nereikia su botagu kirsti, bo botagas greit sutrūksta LTR(Rs). Priš pat kalną ėmė i sutrūko plėskė Žr. Muno buvo sutrūkę kinkymai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtrūkti — intr. Rtr; N 1. R, MŽ, MŽ2119, K, DŽ, NdŽ, KŽ atsirasti plyšiui, įskilti: Dalgio ašmenys įtrūko J. Dalgė jau įtrūkus, nepapjausi Ėr. Įtrūkęs, įskilęs arba įdužęs puodas Š. Įtrūkę, o kartais ir nauji indai buvo apipinami beržų tošimis rš. Lytis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstigti — 1 apstìgti intr. Š, Rtr, KŽ; M truputį pritrūkti: Apstigaũ šieno Ds. Su valgiu apstigo vakar Ktk. Jau apstìgom malkos Tvr. Šiemet visi aplinkiniai šulniai [v]andenio apstìgo Ad. Gal jau valgyt mergiotė apstìgo? Dbk. Rūteles skyniau, vainiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrūkti — intr. Rtr 1. B, Sut, Srj aplink įtrūkti, įplyšti, įskilti: Aptrūko aludė SD228. Bačka aptrūko N. Pakšt – ir aptrūko aplink visą [graižas] Lp. Mūsų kaminas nuo šalčio aptrūko Ds. Čia nedaugį aptrūkę (apie dviračio ventilį) Btrm. 2. KŽ, LzŽ, Dv… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrūkti — intr. BŽ307, attrūkti K, GrvT36, Dv; RtŽ, atatrūkti Š; SD1108 1. K, RtŽ, Rtr, NdŽ, KŽ; Nmč, Ds daliai ko atplyšti, atskilti: Virvės galas atitrūko DŽ. Trumpas galelis attrūko Žrm. Mūro šmotas attrūko ir nugriuvo Sn. Kap ledas didelis attrūko [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstokti — atstõkti intr. pritrūkti: Per visą savo amžią provų neatstoksta LC1882,4. stokti; apstokti; atstokti; nustokti; piestokti; prastokti; pristokti …   Dictionary of the Lithuanian Language